- užbrūkliuoti
- užbrūkliúoti tr. 1. užduoti su brūkliu: Kai nestos kiaulės, tai užbrūkliúok gerai – bijos Ūd. 2. užveržti su brūkliu: Jau jis kad ką užbrūkliuõs, tai rišęs rišk ir nieko negali padaryti Mrj. Užbrūkliavaũ duris, tai nė katė neįlįs Gž. Užbrūkliúok meitėliui snukį, da įkąs Gdl. \ brūkliuoti; išbrūkliuoti; subrūkliuoti; užbrūkliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.